Slidės ar lenta? Šis klausimas iškyla beveik kiekvienam, kas nusprendžia susipažinti su žiemos(kalnų) sporto  šakomis. Tik maži vaikai, kurių likimą sprendžia tėvai, ir dalis paauglių, kurių likimą nulemia aplinkinė publika, nepatiria būtinybės analizuoti tokios alternatyvas. Šis straipsnis skirtas tiems, kas yra laisvi ir susiduria su pasirinkimo problema, pasirinkimo tarp snieglentės ir kalnų slidžių.

Nustatome užduotį

Taigi, noriu išmokti čiuožti sniegu žemyn nuo kalno, kad džiaugčiausi procesu, kad kartais užimtų kvapą (bet be ekstremizmo), kad atsirastų nauji pažįstami, kad būtų priežastis išvykoms ir kelionėms į kalnus.
Kokią priemonę pasirinkti, kas man labiau tinka, kuo slidinėti, kad patirčiau maksimalų malonumą?
Malonumas – esminis momentas. Mes slidinėjame slidėmis ir lentomis, visų pirma, kad iš karto pajaustume malonų, nuotaiką keliantį pasaulio grožio ir savęs, mylimo jame, jausmą...
“Skiborder‘io“ malonumas susideda iš daugelio elementų: čia ir malonumas dėl naujos įrangos įsigijimo, malonių atradimų pojūtis nuo pradinių žingsnių, susižavėjimas dėl pasiekimų ir naujų įgūdžių, greičio, kontroliuojamos rizikos, kalnų saulės ir karšto vyno, ir t.t. ir pan. „Skiborder‘io“ poilsio žavesys yra sudėtinis, ir kiekvienas jame gali rasti savo akcentus ir džiaugsmo kampelius.
Taigi, jei atliekate „slidės-lenta“ pasirinkimą, daryti tai reikia išskirtinai hedonistiniu požiūriu, lyginant snieglentę ir slides kaip instrumentus malonumui patirti.

Taupumas ir išlaidumas

Malonumas susijęs su taupymu, ir atvirkščiai, su išlaidavimu, ir perkant slides, ir perkant lentas turi beveik vienodas galimybes. Ir optimalių variantų mėgėjams, ir šalininkams visko, kas geriausia ir aukščiausios klases yra kur prasisukti, nes kainos yra įvairios: nuo 150 iki 3000 eurų už komplektą.
Mėgėjams gražiai išlaidauti – truputį erdviau yra slidžių temoje, vis dėlto ypatingai brangių ir puikų dalykų niša čia istoriškai yra platesnė. Tačiau, laikai keičiasi, ir tarp snieglenčių taip pat atsiranda respektabilių ir ganėtinai brangių modelių.

Apranga 

Snieglentininkai, nenorint jų įžeisti, aprangoje yra labiau belyčiai, nors savotiškai estetiški. Jie tarsi pabrėžia, kad tai kas pasaulietiška, jiems neįdomu, viskas aplinkui – betikslė sumaištis, svarbiausia jiems yra slidinėjimas.
Beje, tiems, kas mėgsta efektingai rengtis, ateina geri laikai tiek su snieglentėmis, tiek ir su slidėmis.  Unisekso banga dingo užmarštyje, super-nerangumo mada praeina, taigi po metų-dviejų, pamatysite, vėl snieglentininkę pažinsite ne tik tiesiogiai susidūrę.

Pirmieji žingsniai

Pirmųjų minučių malonumą, o tai reiškia, minkštą ″įėjimą″ galimą gauti išskirtinai su slidėmis. Ant lygaus lengvai besileidžiančio kalniuko jus pasijausite kalno karaliumi beveik iš karto.
Su snieglente pirmą dieną, ar dvi, be nesusipratimo, skausmo nuo neįprastinių raumenų grupių apkrovimo ir nuolatinių kritimų, nieko ypatingai malonaus nenusimato. 
Instruktorius, žinoma, nuima dalį problemų, bet, vis dėlto, charakteringas snieglentininkams naujokams nevalingas „krašto gaudymas“ išlieka, ir pirmas tris-keturias dienas  kietų kūlvirsčių neišvengsite.  Taigi, jei jums reikia greitai išmokti nusileisti nuo viršūnės iki kavinės ar restorano – rinkitės slides.

Progresas

Po pirminio instrumento įsisavinimo jūsų valia yra, ar likti besiilsinčiu turistu, kuris ne ypatingai skuba į slidinėjimo dievų ir pusdievių kompaniją, arba galite, atvirkščiai, užsiimti tolesniu technikos tobulinimu ir eiti pažengusio “skiborderio“ keliu. 
Jei einate, jūsų laukia staigmena! Viskas keičiasi vietomis: slidės reikalauja daugiau laiko ir pastangų, kad išeitumėte į drąsaus slidinėjimo lygį, snieglentę gi yra nepalyginamai lengviau įsisavinti.
Jei jums patinka pats savęs ir savo instrumento pažinimo procesas, ir jūs patiriate malonumą nuo mažiausio progreso slidinėjant, vadinasi jums – slidės. Jei jūs norite kuo greičiau liautis kreipti dėmesį į sluoksnį tarp jūsų ir sniego ir įgyti skrydžio laisvę, tuomet jums – snieglentė.

Traumos

Traumų nebuvimas – tai jau taip pat malonumas.
Vienas iš pastoviausių klaidingų supratimų susijęs su snieglenčių traumomis, tarsi snieglentininkai dažniau laužosi kaulus nei slidininkai. 
Iš tikrųjų, traumų statistika didesnė pas snieglentininkus. Iš dalies tai susiję su tuo, kad snieglentė buvo reklamuojama kaip instrumentas pašėlusiems ir nutrūktgalviams next vaikinams ir merginoms. Tačiau jei statistikoje žiūrėtumėme į auditorijas, daugmaž vienodas pagal temperamentą ir slidinėjimo lygį, išaiškėtų, kad slidininkai traumas patiria dažniau nei snieglentininkai.
Be to, traumų pobūdis visiškai skirtingas: Slidininkų – apatinių galūnių lūžiai, be to, sunkesni dėl susukimo, snieglentininkų – pažeidžiamos rankos ir raktikaulis.
Pavyzdžiui, aš nerekomenduočiau ant slidžių stotis žmonėms su viršsvoriu. Kalnų slidininkų Achilo pėda :)  - keliai, būtent kelio sąnariui tenka ekstremalios apkrovos ir masinė traumų statistika.

Erdvė ir laikas

• Snieglentininkas dažniausiai labai nepatogiai jaučiasi  keltuve. Tai vienas iš sunkiausiai įgyjamų įgūdžių. Vis dėlto, po savaitės kėlimųsi kilpiniu keltuvu antagonizmas dingsta.  Paslaptis – kojos atsegimas ir važiavimas priekiniame įvirtinime.
  
• Bugelis. Dar nepatogiau snieglentininkas jaučiasi ant „bugelio“, horizontaliose atkarpose.   Jis negali stumtis lazdomis ir todėl yra priverstas vaidinti kažkokį nerangų dviratininką arba atseginėti lentą ir eiti pėsčiomis. Geruose kalnų slidinėjimo kurortuose „bugelių“ – minimaliai. Tačiau jei jūs, pavyzdžiui, užsiimate „back country“ arba „heliski“ ir patenkate su lenta į sniegu užkimštą lygų ruožą, tai, be malonumo kastis tranšėją iki juosmens, jūsų nieko daugiau nelaukia.
  
• Ėjimas. Jei reikia kažkur eiti savo kojomis, akivaizdu, kad čia prasideda nepatogumai slidininkui, vis dėlto sunku eiti su lietomis plastikinėmis trinkomis. Nors su kiekvienais metais kalnų slidžių batai vis labiau prikišti technologijomis palengvinančiomis gyvenimą, ir toliau bus dar geriau.
  
• Nusileidimas.  Leidžiantis nuo krėslinio keltuvo, kada reikia nuvažiuoti į išlipimo aikštelę, snieglentininkai dažnai krenta, todėl, kad jiems sunku važiuoti su viena prisegta koja.
  
• Transportavimas. Įrangos pernešimas paprastesnis snieglentininkams. Vienas reikalas, kai pas jus rankose viena lenta, visai kas kita, kai rankose keturi skirtingi daiktai.
  
• Traversai.  Judant skersai šlaito, be aukščio netekimo, snieglentininkai palyginti su slidininkais išeikvoja daugiau jėgų ir energijos.
   

Visų svarbiausia. Pasirinkimo problemos nėra
Taip... štai koks paradoksas. Ką jūs beišsirinktumėte, jūs vis tiek laimėsite, todėl, kad atversite sau dar vieną gyvenimo pusę, įgysite naujų draugų, pamatysite, kokie nuostabūs kalnai, galų gale, paprasčiausiai sustiprinsite savo sveikatą. O slidės, lenta? Visada yra galimybė išbandyti alternatyvą.  Maža to, daugelis, pasiekę labai neblogo slidinėtojo lygį, įsisavina alternatyvą tiesiog suvokimui praplėsti.

Be to, pabaigai išsakysiu vieną visai jau maištingą mintį. Kadangi slides sunkiau įsisavinti ir tuo pačiu jos lengviau atleidžia neteisingą techniką (skirtingai nei snieglentė, kuria neteisingai važiuoti praktiškai neįmanoma), aš rekomenduočiau pradėti nuo snieglentės ir tik ją įvaldžius pereiti prie kalnų slidžių. Esant tokiai sekai, malonumo kiekis laiko vienetui bus maksimalus.

Kitos naujienos: