Here is a description of the location. It can contain HTML elements, like links.

Sniego zonos žemėlapis

Slidinėjimo kurortai jau greitai

Žemėlapis

Kalnai baudžia už aroganciją

Lietuvoje 2009-10-10 komentarai 0

Šios žiemos tragedijos, ištikusios lietuvius slidininkus Europos kalnuose, įspėja: laisvalaikio malonumams reikia būti pasirengusiems ir fiziškai, ir moraliai.

Tragiška sezono pradžia

Šveicarijos ir Italijos slidinėjimo kurortuose šiemet per vieną savaitę užgeso dviejų lietuvių gyvybė, trečiasis dingo be žinios.

Šveicarijoje slidinėdamas žuvo 37 metų kaunietis, trasoje norėjęs aplenkti vieną slidininką ir susidūręs su kitu. Manoma, kad nuo smūgio plyšo plaučiai. Kaunietis mirė staiga, ištaręs vos kelis žodžius.

Antradienį Italijos viešbutyje staiga mirė slidinėti išvykęs „Panevėžio kelių“ stebėtojų tarybos pirmininkas, 47 metų Valdas Šimoliūnas. Vyras sirgo širdies liga.

Jau savaitė, kai Prancūzijos Alpėse dingo 25-erių metų lietuvis Andrius Gložeckas, slidinėjęs vienas ir, kaip manoma, be tinkamos aprangos.

Šias mirtis sieja ta pati aplinkybė – neatsargumas kalnuose. Ar lietuviai, žiemą slidinėti į kalnus dabar traukiantys kone privalomąja tvarka, nepaisydami fizinio pasirengimo ir savo sveikatos problemų, iš tikrųjų dažnai elgiasi neatsakingai ir rizikuoja savo gyvybe?

Patyrę slidininkai ir medikai vieningi: speciali apranga, apsauga ir slidinėjimo kultūra – privalomi sportavimo kalnuose atributai.

Greitis – kaip autostradoje

„Ne tik fizinis pasirengimas ir patirtis slidinėjimą paverčia malonumu. Trasoje reikia matyti kitus ir netrukdyti jiems. Yra vietų, kuriose nevalia sustoti pasižvalgyti ar palaukti draugo, nes šimto kilometrų per valandą greičiu lekiančio slidininko kelyje staiga atsiradusi kliūtis, juolab įkalnėje ar už posūkio, gali tapti didelės nelaimės priežastimi. Kaip automagistralėje“, – dalijasi įspūdžiais prityręs slidininkas Rytis Rudokas.

Kauniečio greičio rekordas – 67 kilometrai per valandą. „Slidinėjau vienoje trasoje, kur buvo greičio matuoklis, ir pasitikrinau. Asai čiuožia dar greičiau“, – tikino 44-erių vyras.

Žiemos be išvykos į kalnus neįsivaizduojantis pašnekovas teigė, kad smagiam ir saugiam slidinėjimui reikia daug sniego. „Į metro storio sniego pusnį kristi minkščiau, o plonas sluoksnis greit susivažinėja ir kai kur pavirsta ledu. Netikėtai ant jo patekus kritimas garantuotas“, – patirtimi dalijosi R.Rudokas.

Lietuvos turizmo asociacijos prezidentės Danutės Mažeikaitės teigimu, lietuviai slidinėjimui dažniausiai renkasi Italiją, Austriją ir Slovakiją. Tai šalys, patrauklios ne tik žiemos pramogomis, bet ir optimaliu aptarnavimo paslaugų kokybės bei kainos santykiu.

Fizinė parengtis – būtina

Lietuvoje slidžių valdymo kalnuose patirties nepasisemsi. Vos pradėjusios veikti slidinėjimo trasos Anykščiuose sustabdytos. Kalendorinė žiema persirito į antrąją pusę, bet Birštono slidžių trasoje šiemet dar nebuvo galimybės pasimėgauti slidinėjimo malonumais.

Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojas traumatologas medicinos mokslų daktaras Rimtautas Gudas į klausimą, ar reikalingas fizinis pasirengimas, vykstant slidinėti į kalnus, atsako vienareikšmiškai: „Jis būtinas “.

Nors slidinėjimo sezonas dar neįsibėgėjo, Kauno klinikas jau plūsta traumuoti slidininkai, grįžę iš užsienio. „Pastaraisiais metais nuo sausio iki kovo per savaitę apsilanko mažiausiai po dešimt kalnuose susižalojusių slidininkų. Jie grįžta sutvarstyti, o gydyti ir neretai net operuoti tenka mums“, – pasakojo gydytojas R.Gudas.

Koją pakišo pasitikėjimas

Kitą vertus, patyrimas gali užmigdyti slidininkų budrumą. Tuo įsitikino ir kaunietis Vaidas Česonis. Slidinėdamas Italijos Alpėse jis susižalojo trečią savo atostogų dieną.

„Griuvau trasos viduryje. Kai atsistojau, atrodė, lyg nieko ir neatsitiko. Snieglente nusileidau nuo kalno, bet daugiau slidinėti nebesinorėjo, skaudėjo kairės kojos kelį. Viešbutyje pamačiau, kad jis jau sutinęs ir supratau, jog kitą dieną ant snieglentės nebeatsistosiu. Parskridau į Lietuvą. Gydytojas nustatė, kad vienas kelio raištis plyšęs, kitas – įtrūkęs“, – pasakojo verslininkas.

Dėl traumos vyras kaltina save: jautėsi esąs prityręs snieglentininkas, o tokie neretai pervertina savo galimybes. Dabar V.Česonis be apsaugų į kalnus žada nebekilti.

Taip mano ir kiti patyrę slidininkai. Jie visiems kalnų „pirmokams“ pataria nesigėdyti šalmo, stuburo bei galūnių apsaugų, kurios yra neatsiejama slidininko amunicijos dalis. Panašiai kaip orui pralaidus kostiumas, akiniai.

Laiminga lietuvės nelaimė

Klaipėdietei Loretai Rupeikienei nesėkmingas slidinėjimas Austrijos Alpėse prieš savaitę baigėsi palyginti laimingai.

„Kilo pūga, todėl nuo kalno transportavo vaikus. Aš leidausi pati, bet priartėjus prie vaikų teko daryti staigų posūkį, užčiuožiau ant ledo ir griuvau. Gaila, kad slidė nenukrito, todėl ilgai verčiausi. Kai sustojau, pajutau stiprų kojos skausmą“, – prisiminė moteris.

Pagalbos moteriai teko palūkėti apie valandą –kol vyras atvežė draudimo polisą, buvusį papėdėje stovėjusiame automobilyje. Tačiau vėliau, pasakojo L.Rupeikienė, viskas vyko labai sparčiai. Sraigtasparniu ligonė buvo nuskraidinta į specialią kliniką, ištirta ir operuota. Jai buvo trūkę kojos kelio raiščiai.

„Medicinos pagalba kainavo 11600 eurų. Laimė, buvau apsidraudusi. Viena slidininkė, patyrusi traumą, neturėjo draudimo poliso, todėl jai teko nuo kalno leistis pačiai ir savarankiškai ieškoti medikų“, – pasakojo L.Rupeikienė.

Ji vienoje draudimo bendrovėje buvo apsidraudusi minimaliu 189 litų draudimu. Moters neišleido iš ligoninės, kol tarptautinė draudimo organizacija nepatvirtino būsimo Lietuvos draudimo bendrovės apmokėjimo už medikų suteiktas paslaugas.




Žinutės neprisiregistravusių narių forume, skelbimuose, straipsniuose bus rodomos tik po administratoriaus patvirtinimo.

Jūsų vardas:
Komentaras:

Savaitės foto


Paieška


Sniegozona video

Pipe Ground

Obergurgl-Hochgurgl web kameros vaizdai


Fotogalerija