Kai kurie žmonės rudenį ir žiemą atrodo pastebimai džiugesni - dingsta vasarą juos kamavusi apatija, veiduose nebematyti pasiklydusių žvilgsnių. Orams vis labiau vėstant, guvūs ir žvalūs jie laksto po sporto prekių parduotuves, dienomis neatsitraukia nuo interneto, o naktimis neišeina iš sandėliukų, kur girdisi mįslingas šiurenimas. Visus šiuos žmones rudenį pažadina ir vienija viena – aistra slidinėjimui, kurio sezonas galiausiai prasidėjo.

Lietuvoje kol kas paslidinėti nepavyks, todėl šio sporto mėgėjai planuoja kelionę į Vokietiją, Austriją, Prancūziją, Italiją, Šveicariją ar kitą šalį, kur veikia galybė puikiai įrengtų ir išvystytų slidinėjimo kurortų.

Kelių kilometrų ilgio trasos per porą minučių įveikti nepavyks, o ir čiuožti, kai trasos galo nesimato, yra nepalyginamai maloniau.

Tad ką daryti, jei kurį laiką slapčia svajojus, galimybė slidinėti galų gale atsiranda, bet nežinote, nuo ko pradėti? Pažįstamų neturite, patarti nėra kam, o slysti akinančiu sniegu norisi? Kur važiuoti, ką į kelionę pasiimti, kada kelionę planuoti ir kaip sutaupyti? Čia pabandysime atsakyti į svarbiausius klausimus ir duoti keletą naudingų patarimų.

Šalių, kuriose klesti slidinėjimo industrija, yra ne viena. Vienos jų, pavyzdžiui, Šveicarija, pasižymi itin aukštos klasės kurortais, kurie puikiai atrodo, funkcionuoja be priekaištų, kur viskas išbaigta iki tobulybės, tačiau ir kainos net paprasčiausių dalykų, kaip kad maisto ir gėrimų, ten yra nemažos. Be to, dažnas slidinėtojas pastebi, kad į lietuvius čia ir žiūrima šalčiau, nei, pavyzdžiui, Italijoje.

Kitos šalys, kaip Prancūzija, pasižymi dideliais slidinėjimo kurortų kompleksais ir trasų įvairove, o dar kitos, kaip Austrija, – smagia atmosfera, kurią kurti padeda tradiciniai štrudeliai rąstinėse kavinukėse, karšti gėrimai ir garsios tirolietiškos šnekos. Dažnai lietuviai keliauja ir į Slovakiją, kuri yra kiek pigesnė ir artimesnė, tačiau šios šalies slidinėjimo centrai negali girtis tokias išvystytais kurortais ir ilgomis trasomis, kaip Alpėse.

Sutarkite dėl laiko

Pirmiausia reikia nuspręsti, kada keliausite. Slidinėjimo sezonas tęsiasi nuo vėlesnio rudens iki gegužės, tačiau kiekvienas jo periodas turi savo specifiką, kurią patartina žinoti. Važiuojant slidinėti iki Kalėdų, būtina pasitikrinti, kokie paskutiniu metu kurorte vyravo orai, nes tai - tik sezono pradžia.

Šiais mėnesiais, ypač jei jie šiltesni, gali trūkti sniego, o net jei jo ir bus, jis gali būti prastas. Nors šiais laikais jau visi kurortai turi sniego patrankas, jos, vyraujant tokiems orams, irgi nelabai tegali padėti, nes joms reikia bent poros laipsnių šalčio, kad galėtų veikti. Be to, atvykę šiuo metu galite pasijausti bandomaisiais triušiais – visi ruošiasi Kalėdoms, tikrina, kokios prekės yra paklausios, kokie užkandžiai populiariausi.

Tačiau po pirmojo sniego slidinėtojų yra labai daug. Galbūt dėl to, kad žmonės slidinėjimo būna per vasarą išsiilgę, o dar ir situaciją kurorte pasitikrinti itin paprasta – beveik kiekvienas slidinėjimo centras turi veikiančią kamerą, tad vos apsilankius svetainėje galima pamatyti sniego pūgas ar telkšančias balas.

Pavyzdį galite pamatyti, tarkim,  Livigno kurorto (Italijos Alpės) svetainės kairiajame šone. Tačiau vaizdas kameroje negali garantuoti gero sniego ir malonaus šaltuko visai savaitei, tad būtinai pasiieškokite orų prognozės ilgesniam laikotarpiui.

Slidinėjimu besidomintis „Greitai.lt“ rinkodaros projektų vadovas Dovydas Pauliukonis sako, jog šventiniu metu į slidinėjimo kurortus verta važiuoti tik tuomet, jei labiau norite poilsinės kelionės, kupinos Kalėdų nuotaikos – papuoštų eglučių, nuotykių baruose ir kitų vakarinių pramogų. Šiuo metu kurortuose būna itin daug žmonių, todėl gali tekti nuolat brautis per minias ir stovėti eilėse – ir prie keltuvų, ir prie įrangos nuomos, ir parduotuvėse, ir kavinėse. O ir slidinėti bus mažiau smagu, kadangi trasose taipogi bus pilna slidininkų. Galiausiai – kainos bus pakeltos, kaip ir dera sezono metu.

Po švenčių, sausio mėnesį, slidinėti yra patogiausia ir pigiausia: žmonės po švenčių taupo: sausis yra šalčiausias mėnuo, slidinėjimo kurortuose šiuo laiku būna mažiausiai žmonių.

Sausį neteks stovėti eilėse, lengviau ir pigiau rasite nakvynę, niekas netrukdys mėgautis slidinėjimu, būsite užtikrinti, kad prieš pat jus nenugrius koks slidininkas ir būsite garantuoti, kad sniego tikrai bus. Vasarį, po truputį pradedant šilti orams ir šmėkščioti saulei, žmonių vis daugėja.

Ypatingai patartina vengti poros paskutiniųjų vasario savaičių, kadangi tuo metu daugelyje Europos šalių yra atostogos ir kurortus užplūsta slidinėjimo ištroškę vietiniai. Kovas yra mėgstamas, kadangi orai atšyla, o saulė šviečia beveik nuolat.

Todėl jo pabaigoje verta rinktis nebent itin aukštai esančius kurortus, nes žemesniuose sniego arba nebelieka, arba jis būna labai prastas, o apie grįžimą iki nakvynės vietos su slidėmis išvis galima pamiršti. Vasarą Europoje veikiančių kurortų tėra vos keletas, todėl slidininkai vėl ilgesingai pradeda laukti rudens.

Tinkamiausio kurorto paieška

Pasirinkus laiką, reikia nuspręsti, kur ir kaip keliauti – ar tiesiog išsirinkti ir nusipirkti kelionių agentūrų siūlomą paketą, ar šiek tiek padirbėti ir kelionę susiorganizuoti patiems. Pasirinkus antrąjį variantą, reikėtų pasidairyti lėktuvų bilietų ir sužinoti, kaip iš oro uosto reikės nukeliauti į kurortą, kurie paprastai būna už keliasdešimt ar net poros šimtų kilometrų nuo jo. Susitvarkę reikalus dėl kelionės, internete pasiieškokite pigesnės nakvynės (kurią galima rasti ir pas vietinius, nebūtinai viešbučiuose) ir pasidomėkite, kiek kainuoja slidinėjimo leidimai.

Pastarųjų kainos daug kur yra panašios, skirtingose šalyse ir kurortuose labiau skiriasi kitos išlaidos. Palyginimui, apytikslės 5 dienų leidimo kainos skirtingų šalių kurortuose: Austrijos Wagrain – 160-170 eurų, Italijos Livigno – 145-170 eurų, Prancūzijos „Les Deux Alpes“ – 145-160 eurų, Vokietijos Zugspitze – 160 eurų, Šveicarijos Engelberg – 150 eurų.

Vaikams leidimai būna kur kas pigesni, o mažiesiems gali būti ir visai nemokami – tai priklauso nuo konkretaus kurorto.

"Nepamirškite, kad jei nesivežate savo įrangos, jos nuoma kurortuose nėra labai pigi. Tačiau nuomotis ją, jei slidinėjate nedažnai, apsimoka labiau nei pirkti. Panašiam terminui slidinėjimo įrangos nuoma gali kainuoti nuo 80 iki 130 ar daugiau eurų – kainos priklauso nuo įrangos klasės ir šalies, kurioje slidinėsite", - sako D. Pauliukonis.

Jei kelionę organizuojate patys, svarbu išstudijuoti pasirinktą kurortą – ar daug jame bus trasų, atitinkančių jūsų lygį? Būtų apmaudu išleisti nemenką pinigų sumą ir atvykus rasti kurortą, kuriame neturėtumėte ką veikti. Jei esate pradedantysis, galite drąsiai rinktis Prancūzijos kurortą „Les Deux Alpes“, kuris yra dažnai minimas kaip vienas geresnių kurortų pradedantiesiems ir pažengusiems. Bet profesionalams jis jau galėtų pasirodyti nuobodokas.

Atkreipkite dėmesį ir į bendrą kurorto trasų ilgį. O jų būna įvairių – ir 50, ir 800 kilometrų. Kuo didesnis bendras kurorto trasų ilgis, tuo daugiau įvairius meistriškumo lygius atitinkančių trasų rasite. Patartina pasidomėti ir pavienių trasų ilgiais – juk norėtumėte, kad čiuožimas užtruktų kuo ilgiau. Jei norėsite ne tik slidinėti, pasidomėkite ir naktinio gyvenimo galimybėmis.

 

Svarbiausia – teisingi pagrindai

Jei čiuošite pirmą kartą, jums reikės instruktoriaus. Geriau nebandykite mokytis pats, o pasitreniruokite su juo – bus ir greičiau, ir paprasčiau. Aišku, tai kainuos papildomai, tačiau kaip supratote iš minėtų kainų – visiškai pigiai ir smagiai slidinėti vargu ar pavyks, be to, mokydamiesi su instruktoriumi sutaupysite laiko, kurio ir taip nėra labai daug. Žinoma, pasiskaityti apie slidinėjimo technikas internete ir įgauti teorinių žinių tikrai nepakenks.

Kai ieškosite trenerio, pasidomėkite, ar jis kalba ta pačia kalba kaip ir jūs, nes vėliau tai gali tapti nemaloniu siurprizu. Kai pirmuosius kartus čiuošite vienas, nepatingėkite atsikelti anksti ryte, kuomet dar nesusigulėjo ir nebuvo sulygintas per naktį iškritęs sniegas – jis puikiai tinka besimokantiems.

Beje, daugumoje kurortų yra įvesta speciali spalvų sistema. Tad jei esate pradedantieji, iš pradžių dairykitės žalia spalva pažymėtų nusileidimo trasų – jos skirtos besimokantiems, yra lygios, tiesios, pasižyminčios nelabai stačiomis nuokalnėmis. Jose neišvystysite didelių greičių ir jos nebus ypatingai įdomios, bet jose įgausite slidinėjimo pagrindus. Galbūt visai netrukus jau jausitės pasiruošę pereiti prie mėlynai pažymėtų trasų, kurios yra skirtos pažengusiems.

Raudona spalva pažymėtos trasos yra skirtos patyrusiems slidininkams, o juodai pažymėtos – tik profesionalams. Slidininkai dažnai juokiasi, kad čiuožimas juodai pažymėtomis trasomis tampa darbu, o ne malonumu, ir juo labiau - ne poilsiu. Didžiausi adrenalino mėgėjai renkasi nebe trasas, o miškingus nuolydžius, kur ypatingu greičiu skriedami laviruoja tarp medžių. Tačiau čia blogai gali baigtis net menkiausia klaidelė, tad rekomenduotina rinktis išpuoselėtas slidinėjimo kurortų trasas.

Po pirmo karto – viskas daug paprasčiau

Nors gali pasirodyti, kad kelionę pačiam susiorganizuoti ne taip ir paprasta, tačiau tikrai ne viskas taip sudėtinga. Kiekvienas kurortas turi puikiai išvystytą svetainę, kurioje lengvai galima rasti didžiąją dalį reikalingos informacijos – nuo įrangą nuomojančių kompanijų adresų ir kainų iki naktinės veiklos pasiūlymų. Likusią informaciją galima susirasti internete – slidinėjimas yra itin populiarus, tad yra galybė puslapių, kur rasite visko, ko jums reiks. Nuo rekomendacijų, kur apsistoti, iki instrukcijos, kaip daryti posūkius leidžiantis nuo kalno.

Gero sniego ir smagios kelionės!

Kitos naujienos: