Here is a description of the location. It can contain HTML elements, like links.

Sniego zonos žemėlapis

Slidinėjimo kurortai jau greitai

Žemėlapis

Kauniečių slidės slysta Lenkijos trasomis

Straipsniai 2010-01-31 komentarai 5

Suvalkiečiams lenkiškos "Szelment" slidinėjimo trasos jau seniai pakeitė Ignaliną ir Birštoną. Kaimynų lenkų sporto centro privalumais vis dažniau gundosi ir kauniečiai.

Siūlo pigią nakvynę

Pakeliui į žiemos pramogų oazę Lenkijoje akį vilioja poeto plunksnos arba dailininko teptuko verti vaizdai – nuo sniego lūžtančios medžių šakos, iš namų kaminų į dangų kylantys dūmų liežuviai, vienas kitą agresyviai lenkiantys vilkikai.

Pravažiavus Cipliškės miestelį, už kelių kilometrų – staigus posūkis į dešinę. Šalia jo įbestas reklamos stendas atvykėlius įspėja, kad iki "Szelment" slidinėjimo trasos liko tik 14 km. Vienoje pusėje lieka maisto ir įvairių niekučių parduouvę "Sklep", kitoje – užšalęs Didžiojo Šelmento ežeras, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas siūlančių gyventojų sodybos. Kambarys su lova, švaria patalyne ir televizoriumi čia atsieis 60 zlotų (apie 52 litus). Už papildomą sumą išalkusiems slidininkams šeimininkai paruoš sočius pusryčius.

Naktį praleisti galima ir viešbutyje šalia slidinėjimo trasų. Kambarys dviem čia kainuoja 150–190 zlotų (130–165 litus). Į šią kainą įskaičiuoti ir pusryčiai. Nakvynė už 30 km nuo sporto centro kainuos kur kas pigiau – 30 zlotų (26 litus) vienam žmogui.

"Nakvynės namai taip ir vadinasi – "Nakvynė". Puikus šeimininkas, graži aplinka. Jei susidomėjote, galiu duoti telefono numerį", – tarpininkės vaidmens mielai ėmėsi vietinė gyventoja.

 

Aidi lietuvių kalba

Nors nuo Kauno iki slidinėjimo trasos – vos toliau nei iki Vilniaus, greičio apribojimai ir dešimtys vienas paskui kitą važiuojančių vilkikų kelionę pailgino iki dviejų valandų.

Pasiekus slidinėjimo centrą "Szelment", neliko abejonių – lietuvių čia daugiau nei lenkų. Stovėjimo aikštelėje karaliavo automobiliai su lietuviškais numeriais. Slidinėjimo taisyklės šalia bilietų kasų – ne tik lenkų, rusų, anglų, bet ir lietuvių kalba.

"Apsieikime be traumų", – prie lūpų glausdamas metalinę gertuvę sėkmingo nusileidimo draugams linkėjo pusamžis lietuvis.

"Tėti, paskubėk", – žvelgdama į kalnu kylančius bendraamžius nekantravo maža mergaitė. Aišku, irgi lietuvė.

Lietuvių kalba sklido ir iš mėlyno "Volkswagen Passat" automobilio, ir iš inventoriaus nuomos namelio. Lietuviškai Aukščiausiojo vardą minėjo net ant sėdynės ką tik skaudžiai kritusi mergina.

"Mūsų daug", – šypsojosi šakietis Rolandas. "Szelment" slidinėjimo trasa jam – atradimas. Iki tol vyras nuolat slidinėjo Vištytyje. "Buvau ten prieš kelias savaites. Trasa dar nebuvo tinkamai paruošta", – suvalkietiškai dėstė Rolandas. Ištrūkęs iš darbų, į Lenkiją jis susiruošė ne vienas – draugiją penktadienio popietę jam palaikė bičiulis su vaikais ir jų draugais.

"Atvykome čia apie 11 val. Nuo kalnų jau leidausi penkiolika kartų. Man tai kainavo apie 20 litų", – skaičiavo Rolandas. Dar apie 26 litus jis mokėjo už slides, lazdas ir slidininko batus.

Slaptų pasimatymų vieta

"Dauguma atvykusiųjų – iš Marijampolės, Lazdijų, Šakių", – tikino Rolandas. Visgi tarp šimtų spalvotais kostiumais vilkinčių slidinėjimo entuziastų sutikome ir kauniečių. Trykšdami gera nuotaika automobilio link šliuožė sutuoktiniai Saulius ir Rūta.

"Birštone mažai vietos, Anykščiuose – brangu ir daug žmonių. Nusivylėme lietuviškomis slidinėjimo trasomis. Be to, paskaičiavome, kad jos – brangiausios Europoje", – priekaištų tautiečiams negailėjo Rūta.

Lenkijoje kauniečių pora šiemet lankėsi primąkart, tačiau ant slidžių jau buvo stovėję. Sausio pradžioje su būriu bendraminčių jie šliuožė Kleboniško miško takeliais, "Snaigės" žygyje. "Turime ir lygumų, ir kalnų slides", – gyrėsi Rūta.

Kada vėl apsilankys kaimyninėje Lenkijoje, sutuoktiniai dar neplanavo. Tačiau jau neabejojo, kad slides ant mašinos stogo kraus ne savaitgalį, o eilinę dieną. "Šeštadieniais daugiau žmonių ir brangiau", – jau žino Saulius.

"Aš irgi iš Kauno", – prisistatė kita slidininkė, žavi blondinė. Jai "Szelment" sporto centras – tik apšilimas prieš rimtuosius kalnus. Mat, pasakojo, po kelių savaičių vyksianti slidinėti į Šveicariją. "Kodėl treniruotė čia, o ne Birštone? Viena priežasčių – ten mažos erdvės. Yra ir kitų niuansų", – šyptelėjo kaunietė, vis sukusi akis nuo fotografo objektyvo. Daili moteris po kurio laiko išsitarė: "Aš čia ne su savo vyru."

Vakare puikiai apšviesta

"Mėlynos trasos – pradedančiųjų rojus", – taisydamas slidininko akinius aiškino marijampolietis Vidas. 23-ejų jaunuoliui mėlynasis etapas – praeitis.

Išbandęs ne tik Lietuvos, bet ir Švedijos kalnus, Marijampolės kolegijos studentas dabar savo jėgas bando juoda ir raudona spalvomis pažymėtose trasose. "Čia labai geras susisiekimas tarp trasų ir keltuvų. Be to, tamsiuoju paros laiku visuomet būna puikus apšvietimas", – rankoje maigydamas magnetinę kortelę kalbėjo jaunuolis.

Pastarąsias centre privalo įsigyti kiekvienas lankytojas. Kasoje į korteles įnešama pageidaujama pinigų suma, nuo kurios už kiekvieną pakilimą nuskaičiuojamas nustatytas mokestis. Papildomai reikia turėti 10 zlotų (8,7 lito) užstatui už kortelę, kuris grąžinamas baigus slidinėti.

"Lenkų aptarnavimo kokybė tikrai gera. Mačiau, kaip vienai merginai parkritus ant keltuvo, vaikinas iš personalo strimgalviais lėkė jai į pagalbą", – kaimynų paslaugumą gyrė marijampolietis.

 

 



Kitos naujienos:

Gyvenamasis namas su slidinėjimo trasa 0
Slidinėjimo instruktorė: šio darbo nekeisčiau į nieką kitą 0
Atidaryti slidinėjimo kurortai (atnaujinta 11.17) 0
Vidutinė slidinėjimo traumos kaina – 500 eurų 0

Žinutės neprisiregistravusių narių forume, skelbimuose, straipsniuose bus rodomos tik po administratoriaus patvirtinimo.

Jūsų vardas:
Komentaras:

Savaitės foto


Paieška


Sniegozona video

Pipe Ground

Obergurgl-Hochgurgl web kameros vaizdai


Fotogalerija