Statistikos duomenimis, slidinėti išvykę keliautojai dažniausiai nelaimingą atsitikimą patiria per pirmas slidinėjimo dienas. Kad nutikusi nelaimė nesugadintų atostogų planų, prasidėjus slidinėjimo sezonui draudikai ragina pradedančiuosius slidininkus būti atsargesniais. Keliautojams taip pat primenama, kad apsidraudusieji privalomuoju sveikatos draudimu Europos Sąjungos šalyse draudimo apsaugos nepraranda, net jei ir neturi Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK).

Draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas teigia, kad apie 60 proc. nelaimingų atsitikimų slidininkai patiria per pirmąsias tris atostogų dienas.

„Remiantis draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA“ statistiniais duomenimis, praėjusį slidinėjimo sezoną slidinėti vykę lietuviai šio žiemos sporto kurortuose vidutiniškai praleido 10 dienų ir visi nelaimingi atsitikimai atsitiko per pirmas penkias kelionės dienas. Ir nors dažnai nelaimingą atsitikimą lemia priežastys, nepriklausančios nuo besileidžiančio nuo kalno slidininko valios – traumą slidininkas patiria stengdamasis išvengti staiga atsiradusios kliūties, pavyzdžiui, susidūrimo su kitu slidininku, visgi patirties neturintys slidininkai turėtų būti labai budrūs. Kalnuose geriau likimo neerzinti ir padaryti viską, kad netektų atostogauti ligoninėje. Draudimas atlygina žalą dėl patirtos traumos, tačiau sugadintų atostogų kompensuoti niekas negali“, – teigia A. Pilčicas.

Slidininkams rekomenduojama būti kantriems ir atsakingai išklausyti visą slidinėjimo trenerio instruktažą, taip pat derėtų atsakingai vertinti trasų sudėtingumą ir turimą slidinėjimo patirtį. Išvykstantys slidinėti būtinai turėtų skirti nemažai dėmesio pasirenkamam inventoriui – kokybiškos, tinkamai sureguliuotos slidės krentant atsisega ir šitaip padeda slidininkams išvengti rimtesnių traumų, taip pat vertėtų kaskart prieš pradedant slidinėti, įrangą patikrinti.

Remiantis draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA“ statistiniais duomenimis, praėjusio slidinėjimo sezono metu slidininkai patirdavo vidutiniškai 1,6 tūkst. litų žalą. Apie pusę visų patiriamų traumų sudaro sąnarių raiščių pažeidimai, apie 30 proc. – kaulų lūžiai, 14 proc. – įvairūs sumušimai, o raumenų pažeidimai sudaro apie 10 procentų. „Kasmet gauname pranešimų ir apie nudegimus. Atrodytų, kad žiemą saulės spinduliai nekenksmingi, tačiau iš tikrųjų kalnuose nuo sniego atsispindėdama saulė odai žalos sukelia daugiau nei vasarą pajūryje“, – teigia A. Pilčicas.

ESDK galioja ir jos nepasiėmus kartu

Vykstantiems į Europos Sąjungos šalis, taip pat Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją pravarti Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK), kurią Valstybinė ligonių kasa privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems asmenims išduoda nemokamai. Ši kortelė suteikia garantijas, kad, patyrus nelaimingą atsitikimą ar susirgus, minėtų šalių valstybinėse gydymo įstaigose keliautojui nemokamai bus suteikta tokia medicininė pagalba, kokia nemokamai teikiama ir tos šalies gyventojams.

Atkreiptinas dėmesys, kad privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudę asmenys, kurie dėl kortelės į ligonių kasą nesikreipė ar tiesiog pamiršo pasiimti ją į kelionę, ištikus nelaimei draudimo apsaugos nepraranda. Ligos ar nelaimės atveju patekus į ligoninę, kortelės su savimi neturintis nukentėjusysis turi informuoti gydantį gydytoją, kad jis yra apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu. Tuomet ligoninės atstovas pasirūpina, kad jiems ligonių kasa atsiųstų sertifikatą, laikinai pakeičiantį ESDK. Tokiu atveju už suteiktas paslaugas nukentėjusiajam pačiam mokėti nereikia.

Tačiau draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad ESDK nėra alternatyva kelionių draudimui. „Kiekvienoje šalyje nemokamai suteikiamų medicininių paslaugų sąrašas gali būti skirtingas, todėl už tam tikras paslaugas ar jų dalį, kurios Lietuvoje įprastai kompensuojamos, gali tekti apmokėti iš savo kišenės.

Pavyzdžiui, užsienyje dažnai nėra atlyginamos nukentėjusiojo gelbėjimo išlaidos, niekada nekompensuojamas asmens pargabenimas į Lietuvą. Taigi, prieš išvykstant rekomenduojama pasidomėti, kokios medicininės paslaugos šalyje, kurią ketinama aplankyti, yra suteikiamos nemokamai, nes ligonių kasa kompensuos išlaidas tik šioms paslaugoms. Tuomet bus nesudėtinga įvertinti, ar nereikėtų papildomai pasirūpinti kelionių draudimo apsauga“, – pataria A. Pilčicas.

Kitos naujienos: