Here is a description of the location. It can contain HTML elements, like links.

Sniego zonos žemėlapis

Slidinėjimo kurortai jau greitai

Žemėlapis

Slidinėjimas Val Cenis Vanoise

BLOGAS 2011-01-13 komentarai 12

parašė Darius

Taip toli nuo Lietuvos slidinėti iki šiol dar nebuvo tekę. Nutarėme važiuoti į Prancūziją ir nesigailime, nors šią kelionę ir bandė sutrukdyti labai jau nepalankus kelią į priekį kaip įmanoma labiau apsunkinęs oras, nepagailėjęs šalčio bei sniego, taip pat vienas vokiečių fūristas, kažkodėl nusprendęs taranuoti mus autobame Rytų Vokietijoje ir ligos, užpuolusios mūsų ekipažo narius jau Prancūzijoje.

Tačiau nei orui, nei fūristui nepavyko nutraukti mūsų kelionės, kažkiek pavyko tik ligai, kuriai pavyko dienai ar net dviem kai kam sutrumpinti slidinėjimo malonumą.

Kadangi Prancūzijoje mes apskritai iki šiol nesame buvę, norėjome slidinėjimą kaip nors susieti su noru kiek įmanoma daugiau pamatyti ir pačią šalį, todėl kelionėje nusprendėme neskubėti ir geriau išvažiuoti porą dienų anksčiau, bet pamatyti kažką įdomaus. Būtent dėl tos priežasties ir slidinėti norėjome "tikrame" Alpių kurorte, kuriame vyrautų tradicinė Alpių kaimeliams architektūra, o ne gyventume kaimelyje pilname daugiaaukščių kokiame aštuntame aukšte panašiai į Šilainių mikrorajoną. Be to, norėjome paslidinėti tokiame regione, kuriame slidinėja ne turistai, o daugiausia vietiniai ir pasiieškojus info internete apsisprendėme važiuoti į Val Cenis Vanoise. Šis slidinėjimo regionas susideda iš trijų kaimelių - Termignon, kuriame mes gyvenome, Lanslebourg ir Lanslevillard, išsidėsčiusių 1300-1460 m virš jūros lygio, o aukščiausia slidinėjimo stotis yra 2800 m virš jūros lygio. Visi kaimeliai tarpusavyje susiję trasų ir keltuvų sistema, pvz mes iš Lanslevillard kaimelio savo viešbutį Termignon kaimelyje pasiekdavome lygiai per valandą laiko, tam reikėdavo su persėdimais keltuvais pasikelti 5 kartus, o nusileidimai būdavo tik 2, bet užtai labai ilgi. Apskritai, šiame slidinėjimo kurorte dėl didelio aukščio skirtumo trasos yra ilgos, tačiau nuo bet kurios viršūnės gali leistis ne tik patyrę slidininkai, bet ir naujokai, nes nuo kiekvienos viršūnės eina ne tik raudonos ar juodos, bet ir mėlynos trasos, todėl tikrą slidinėjimo malonumą patirs visi, o besimokantiems ar mažiau įgudusiems slidininkams nereikės braižyti mėlynų ar žalių traselių varlyne.

Taip pat čia daugybę veiklos ras net ir kalnų slidinėjimo asai, ieškantys sudėtingo slidinėjimo už trasų ribų, nes šiame regione už trasų galima slidinėti praktiškai visur ir tam nereikės laipioti po kalnus su specialia įranga, o užteks paprasčiausiai keltuvu pasikelti į kalno viršūnę ir norui esant čiuožti betrase tarp dviejų šonuose esančių trasų. Vienintelė sąlyga, kad būtų puraus sniego, kurį kartais kylantys vėjai arba saulė atviresnėse vietose tiesiog nupučia ar nugarina ant šlaitų palikdami gryną ledą. Tuo teko įsitikinti ir man, kai pasukęs nuo trasos į šoną po kelių minučių atsidūriau ant nuo ištisinio saulės svilinimo apledėjusio kalno šlaito, kuris iš pažiūros iš viršaus atrodė kaip dengtas puriu sniegu. Kuo tai baigėsi ? Galingu griuvimu ir mėlyne ant kojos. Ši pamoka man gerokai atmušė norą lįsti už trasos ribų, nes įsitikinau, kad kai yra toks apledėjęs sniegas, ten man nelabai yra ką veikti. Tačiau radau išeitį - puraus sniego iki valiai galima buvo rasti juodoje trasoje, pavadintoje Moraine vardu. Pasirodo, kartais prancūzai specialiai neliečia juodų trasų ir palieka jas natūralias, apsnigtos tai apsnigtos, apledėjusios tai apledėjusios, dzin, jų  tiesiog netvarko ir tiek. 

Atskirai galima pakalbėti apie raudonas trasas, kurios čia tikrai puikios ir ilgos, tik vienas minusas - jos dažnai susikerta su mėlynomis, tad reikia neužsižiopsoti. Kartais raudonos trasos labiau primindavo juodas, o mėlynų atkarpos tikrai turėjo būti vaizduojamos kaip raudonos, bet prancūzai tuo klausimu turi savitą nuomonę. Tik žalios trasos jau buvo tikrai žalios.

Rašoma, kad bendras trasų skaičius regione 125 km, tačiau sudėjus begalinius užtrasės kilometrus slidinėjimo zona yra labai didelė, per savaitę viską kažin ar įmanoma bent po kartą pračiuožti. Pasibaigus slidinėjimo dienai darbuotojai trasas tvarko per visą naktį dviem pamainom, todėl ryte visi ras jas kuo puikiausiai sutvarkytas. Gaila, bet mums į slidinėjimo atostogų pabaigą sugedo oras, labai atšilo, todėl paskutinę dieną slidinėjome sunkiu drėgnu sniegu. Nepageidaujantiems lįsti į užtrasę tų 125 km savaitei gal bus mažoka, tačiau su Val Cenis 5 dienų ski pasu vieną dieną galima slidinėti netoli esančiame Val Thorens slėnyje papildomai primokant apie 18 eurų. Taip pat mano siūlymas būtų nevažiuoti iškart į Val Cenis, o pirmą dieną slidinėti nedideliame, bet įdomiame Valfrejus kalnų kurorte, kuris randasi pakeliui į Val Cenis. Mes taip ir buvome suplanavę, kad ryte atvykstam į Valfrejus, slidinėjame iki 16:30 ir važiuojame į viešbutį, tačiau šiuos planus sugriovė liga ir Valfrejuj taip ir nepaslidinėjome.

 

Reziumuojant regionas vertas dėmesio, įdomus, geroje vietoje, nebrangūs ski pasai, šešioms dienoms kainuojantys 143 eurus, taip pat pigūs bet tvarkingi viešbučiai, didelis slidinėjimo pasirinkimas. Slidininkų kontingentą sudaro beveik vien prancūzai, yra vokiečių, italų, visai nesutikome lietuvių, lenkų, tik viešbutyje matėme rusus, kurie įsigudrino gerti tiesiog reception, savo džipus rusai beveik visai savaitei pasistatė į vietas prie viešbučio įėjimo, kurios yra skirtos tik trumpalaikiam sustojimui daiktams išsikrauti arba pasikrauti, todėl likę turistai savo daiktus turėjo tampytis iš toliau esančio parkingo, o kaip tie didelės šalies atstovai elgėsi pirty išvis nė nenoriu prisiminti.

Iš kelionės minusų man vienas iš nemalonių tai didelis atstumas nuo Lietuvos, pačiuose kalnuose į tris kalnų viršūnes reikia keltis įsikibus į bugelinį keltuvą, t.y. du trečdalius kalno užsikėlus sėdimu keltuvu, toliau kito kelio nėra, tik bugelis arba čiuožti į apačią. Dar vienas trūkumėlis, kad visi sėdimi keltuvai yra atviri, be gaubtų, tačiau mums esant beveik visą laiką švietė saulė, tad gaubtų ir nereikėjo, bet patys keltuvai kai kurie tikrai turėtų kelti greičiau. Tačiau visus trūkumus atperka slidinėjimo laisvė, apytuštės trasos, eilių nebuvimas prie keltuvų, aukšti kalnai na o mūsų atveju ir apgyvendinimo vieta, nes gyvenome tiesiai prie trasų ir nedidelė ski bilietų ir apartamento kaina. Mums apgyvendinimas dviejų kambarių apartamente kainavo vos 36 eurus parai keturiems žmonėms, o po slidinėjimo galėjome pasimėgauti pirtelės ir baseinėlio teikiamais malonumais. Jei kam yra trūkumas, tai Termignon nėra jokio naktinio gyvenimo, nėra kur pasivaikščioti, viskas anksti užsidaro, iš kitos pusės tai ir privalumas, nes tylu, ramu, žmonės čia renkasi slidinėti, o ne per naktis triukšmauti baruose, kuriuose brangoka - alaus bokaliukas 4 eurai, kava 2,5, pica 9, o antras patiekalas 12-14 eurų.Parduotuvėlėse ar bariukuose beveik visi vietiniai darbuotojai šneka tik prancūziškai, bet yra paslaugūs ir malonūs, pavyzdžiui mums slidžių nuomos punkte nemokamai sutvarkė vieną slidžių porą. Kitas mūsų kompanijos narys nusprendė nusipirkti slidžių batus, tai jam buvo pasiūlyta pirma išbandyti juos trasoje, o patikusius įsigyti. Dar pažymėsiu, kad nei viename mano aplankytame kalnų slidinėjimo kurorte nemačiau tiek besimokančių slidinėti vaikų, kiek jų buvo Val Cenis Vanoise, kuris tikrai labai tinka šeimyniniam slidinėjimui, jei tik galima taip išsireikšti.

 



Kitos naujienos:

Proza. Moterys ir slidės 1
Slidinėti daugiau negalima 12
Livigno gidas 17
Slidinėjimas Val Cenis Vanoise 12

Žinutės neprisiregistravusių narių forume, skelbimuose, straipsniuose bus rodomos tik po administratoriaus patvirtinimo.

Jūsų vardas:
Komentaras:

Savaitės foto


Paieška


Sniegozona video

Pipe Ground

Obergurgl-Hochgurgl web kameros vaizdai


Fotogalerija