Kol pradedantieji slidininkai nedrąsiai šliuožia „žaliosiomis“ trasomis, jų patyrę kolegos trokšta adrenalino ir ieško sudėtingiausių „juodųjų“ trasų. Kurgi važiuoti ekstremalių pojūčių mėgėjams? Pristatome 10 garsiausių ir pavojingiausių Europoje kalnų slidinėjimo trasų.

Prancūzija, Alpe d'Huez
Šiame kurorte yra garsiausia pasaulyje Sarenne trasa. Ji prasideda ant to paties pavadinimo ledyno ir tęsiasi 16 kilometrų. Aštrių pojūčių mėgėjai gali leistis Sarenne trasa naktį, mėnesienos šviesoje, tiesa, tai galima daryti tik lydint patyrusiems instruktoriams. O 2011 m. balandžio 23 d. šioje legendinėje trasoje laukiama ekstremalių dviratininkų – tomis dienomis tiesiog ant sniegu padengto šlaito vyks dviračių lenktynės „Sarenne Snowbike“.

Sarenne

Prancūzija, Val-d'Isère
Rytiniame Belvardo regiono šlaite yra viena iš sudėtingiausių pasaulio trasų greitajam nusileidimui. Ji vadinama Face. Jos ilgis – 3 km, aukščio skirtumas – 972 metrai, o maksimalus nuolydis – 63 laipsniai! Šiame kurorte patyrusiems slidininkams apskritai neteks nuobodžiauti, juk būtent čia jaunystėje treniravosi triskart olimpinis čempionas Žanas Klodas Kilis, kurio garbei visa slidinėjimo zona dabar vadinama „Espas Killy“.

Prancūzija, Val Thorens
Labiausiai lankoma vieta didžiausioje Trijų slėnių slidinėjimo zonoje yra ne Kurševelis. Nuo Cime de Caron (3230 metrų) viršukalnės atsiveria nuostabi panorama į aplinkinius kalnus. Tačiau eilėje į keltuvą teks laukti ne mažiau pusvalandžio – per daug yra norinčiųjų pasimėgauti šiuo puikiu vaizdu. Nusileisti į apačią galima staigiomis ir pavojingomis „raudonosiomis“ ir „juodosiomis“ trasomis. Bet patys didžiausi pramuštgalviai užsimanys ne grįžti, o persikelti į ketvirtąjį Orelio slėnį, dabar panaikinta „juodąja“ ypatingąja trasa Pierre Lory per nepaprastai statų šiaurinį šlaitą. Dabar ten galima slidinėti tik ne trasoje.

Cime de Caron

Prancūzija, Chamonix
Griežtai vertinant, 23 kilometrų nusileidimą ledynu Baltajame slėnyje negalima pavadinti „juodąja“ trasa – jis priskiriamas slidinėjimui už trasos. Tačiau mes nusprendėme užsiminti apie šį unikalaus grožio sudėtingą maršrutą. Jis tinka tik didelę patirtį turintiems sportininkams ir leidžia atsidurti pačioje kalnų masyvo širdyje. Šį maršrutą rekomenduojama šliuožti išskirtinai tik nedidelėmis grupėmis ir su gido palyda! Jei nuolatos nestoviniuosite su fotoaparatu, šią trasą įveiksite per 4–6 valandas.

Austrija, St. Anton
Šiame kurorte yra net dvi garsios „juodosios“ trasos – Kandahar-Galzig ir Kandahar-Kapall. Nuo 1982 m. St. Antonas tapo labai sudėtingų FIS (Tarptautinės slidinėjimo federacijos) Kandahar-Rennen lenktynių, šiuolaikinio Alpių pasaulio taurės pirmtakių, kurios vėliau pradėtos rengti įvairiuose Alpių kurortuose. Na o vietinės lenktynės Arlberg-Kandahar-Rennen gyvuoja ir šiais laikais ir yra rengiamos kas tris metus.

Kapall

Austrija, Mayrhofen
Mayrhofeno slidinėjimo zonoje yra stačiausia Austrijoje trasa su bauginančiu ir labai vaizdingu pavadinimu – Harakiri. Ji skamba kaip iššūkis, todėl jos imtis ryžtasi tik labiausiai savimi pasitikintys, kad ir visai nepatyrę slidininkai. Tačiau to daryti kategoriškai nepatariame! Ne vienas mėgėjas jau skaudžiai sumokėjo už savo lengvabūdiškumą! Harakiri išskirtinai tinka tik aukštos klasės sportininkams, nes kai kuriose jos vietose nuolydis siekia net 78 laipsnius!

Šveicarija, Wengen
Šis viršukalnių kurortas, priklausantis Jungfrau regionui, garsėja Lauberhorn-Rennen pasaulio taurės lenktynėmis, kurios vyksta to paties pavadinimo sudėtingame ir vingiuotame „juodajame“ maršrute – tai viena iš ilgiausių greitojo nusileidimo trasų pasaulyje (jos ilgis – 4455 metrai su didesniu nei kilometro aukščio pokyčiu). Viršutinė jos dalis nesudėtinga, bet perėją tarp uolų pasiekusių sportininkų toliau laukia staigmena – trasos pobūdis smarkiai keičiasi. Tačiau sudėtingiausias ruožas yra prie pat finišo – finalinis nusileidimas yra nepaprastai status ir paprastai padengtas ledu.

Šveicarija, Lenzerheide / Valbella
Šis regionas nedidelis, ir daugmaž patyręs kalnų slidininkas išžvalgys jį visą per kelias dienas. Viena iš sudėtingiausių ir įdomiausių šio regiono trasų – „juodoji“ Silvano Beltrametti, pavadinta garsaus šveicarų slidininko vardu, kuris tapo neįgaliu, kai 2001 m. smarkiai krito greitojo nusileidimo rungtyje. 2005 m. pasaulio taurės varžyboms ji buvo nutiesta šlaitu Parpaner Weisshorn. Jos ilgis – trys su puse kilometro, nuolydis ­ 66 proc.

Weisshorn

Italija, Santa Caterina Valfurva
Nors šį kurortą vaizdingose nacionalinio parko apylinkėse ant kalno Cresta Sobretta šlaito paprastai rekomenduoja vidutinio lygio sportininkams ir dauguma jame esančių trasų yra „raudonosios“, patyrusius kalnų slidininkus traukte traukia Cevedale, garsusis nusileidimas, ant kurio kasmet vyksta Pasaulio taurės etapo varžybos. Atkreipkite dėmesį: šalia yra dar dvi gana įdomios „juodosios“ trasos Bucaneve ir Adler.

Norvegija, Kvitfjell
Norvegija garsėja kaip „nuosaikesnių“ šlaitų šalis, bet Kvitfjellyje, Lilehamerio olimpiadai paruoštame kurorte esanti trasa ne tik pažymėta neįprasta juoda spalva, bet ir yra beveik vertikali! Jei sekate kalnų slidininkų varžybas, tikriausiai matėte ją per televizorių – ant jos kasmet vyksta greitojo nusileidimo Pasaulio taurės etapas.

Kvitfjell Olimpinė trasa

Kitos naujienos: