Kaip ir kiekvienais metais šąlant orui pradeda kirbėti  mintys, kad jau laikas planuoti naują slidinėjimo kelionę. Dar spalio mėnesį pastebėjau, kad yra nebrangių Ryanair bilietų iki Milano. Mūsų 8 asmenų nuo 4 iki 43m. kompanijai bilietas su rankiniu bagažu gavosi vidutiniškai po 55 eurus. Likus mėnesiui iki skrydžio galima buvo nupirkti ir po 35 eurus – deja,  niekam nebereikėjo.

    Turint skrydžio bilietus pradėjau mastyti kurį slidinėjimo kurortą išbandyti šiemet. Kadangi slidinėti pradėjau prieš 20 metų, tai nemažai jau išbandyta. Stengiuosi pasirinkti zonas su daug slidinėjimo trasų, nes man didžiausias kaifas ne šokinėti per tramplinus ar atlikinėti akrobatinius šuolius nedidelėj zonoj (Snow Park‘e), o tiesiog keliauti per kalnus aplankant vis naujus miestelius ir stebėti besikeičiančią panoramą. Be to dideliuose kurortuose visada rasi sniego, kad ir koks oras bebūtų. Tai ką gi pasirinkti? Iki jau isbandytų: Val Garden‘os (virš 1200km. slidinėjimo trasų su vienu ski pass‘u)  apie 270km, iki Červinijos (Breuil-Cervinia) apie 230km. Taigi Italija, Austrija, Šveicarija jau išbandyta, tai kodėl nepababandžius Prancūzijos? Teko forumuose skaityti  diskusijų kurie kurortai geresni  - Austrijoje ar Prancūzijoje. Prisipažinsiu ilgą laiką buvau gan skeptiškai nusiteikęs apie vykimą slidinėti į Prancūziją dėl: tolimesnio atstumo, didesnių kainų, visai kitokių viešbučių/apartamentų, aplamai suformuoto prancuzų neatsakingo būdo. Na bet vaikai jau nebe mažiukai, taigi vis dėlto nusprendžiau  - šiemet Prancūzija.  Tuo labiau, kad googlas parodė, kad iki Paradiski slidinėjimo zonos esančios vos 10km nuo Italijos-Prancūzijos sienos tik apie 320km. Visai nedaug. OK,  per booking‘ą rezervuojam Arc 1600 kaimelyje apartamentus gražiu pavadinimu „Lagrange Prestige Le Roc Belle Face****“. Apie 70m2 aprtamentai,  2 miegamieji su asmeniniais vonios kambariais  + kambariukas be durų su dviaukšte lova,  mūsų 8 kompanijai  - 1060 eurų savaitei.  Visai padori kaina įvertinus kad baseinėlis ir džakuzi  nemokami + vieną kart savaitėj nemokama pirtis.  Super apartamentų padėtis: iki keltuvų 20m., o iki funikulieriaus  į didesnį miestelį Bourg Saint Maurice -  tik koks 10m. Tai labai gerai, nes pats Arc 1600 labai mažas kalnų kaimelis skirtas slidininkams,vos kelios parduotuvės (bakalėjos tipo ), vakare tikrai nėra ką ten veikti, maistas brangesnis, o Bourg Saint Maurice gyvena ir vietiniai, yra normalūs prekybcentriai.

      Pradėjus tikslinti maršrutą paaiškėjo kad google maps‘as labai „protingas“. Iki lapkričio (kai žiurėjau prieš užsakant apartamentus)  galima važiuoti per kalnų perėją ir tėra 320km., o dabar ji uždaryta ir google maps‘as  nepraleidžia, tad atstumas pailgėja iki 430km. Ką gi teks važiuoti ilgiau.

     Taigi kaip dasigauti iki Paradiski? Visuomeniniu transportu  sudėtingai, tektų daryti nemazai persėdimų,  prarastume daug laiko. Privatus pervežimas mikroautobusu – geriausias pasiūlymas 800 eurų su parvežimu atgal į oro uostą. Turint neribotus finansus galima pasirinkti ir egzotišką perskraidinimą malūnsparniu. Deja tektų užsakyti   2 malūnsparnius, nes vienu maksimaliai gali paimti 5 keleivius. Taigi 2 malūnsparniai pirmyn-atgal  atsieitu apie 8000 eurų. Daugoka.  Teks pasinaudoti daug kartų išbandytą būdą – auto nuoma.  Rezervuojam 2  ekonominės klasės (Citroen C3) auto.  Economycarrentals.com parenka pirmą kartą girdėtą – Noleggiare auto nuomos kompaniją.  Savaitei vienas auto tik  95 eurai su papildomu vairuotoju, grandinėmis,  full-full baku.  Kodėl ne mikroatobusą? Toje pačioje kompanijoje 9 vietų mikras – 480 eurų.  Tikrai neapsimoka, net ir įvertinus kad kazkiek sutaupysi kuro.  Be to turėti 2 nedidelius auto žymiai patogiau. Kompanija gali labiau pasidalinti pagal poreikius ir norus. Kam nuo kalno leistis su grėmėzdišku mikroautobusu į supermarketą, jei užtenka ir nedidelės auto arba keliese sugalvoji palėkti į gretimą kurortą paslidinėti?

    Na va jau ir kraunam savo lagaminus į išnuomotas auto. Beja apie lagaminus.  Keliaujam tik su rankiniu bagažu ir net sugebam į jį sutalpinti slidinėjimo batus.  Ir ne dėl to, kad sutaupyti ant batų nuomos. Tesusitaupo tik apie 12 eurų. Tiesiog pripratau prie savo batų, žinau kad jie niekur nespaus, žinau, kad tik aš juos nešiojau  ir per tiek metų supratau, kad tai vienintelė slidinėjimo įranga, kurią verta turėti savo.  Keliaujant lėktuvais neapsimoka turėti savo slidžių – neretai už pervežimą sumokėsi daugiau nei slidžių nuoma. Be to kasmet reikia galąsti, atnaujinti, tepti.  Išmokus keliauti  vien su rankiniu bagažu po to nebegali suprasti kokio velnio kiti krauna visiškai nereikalingus daiktus, rūbus į tuos didelius lagaminus.

     Bergamo mus pasitinka saulėta diena, temperatūra +11, tad išsirengiam iki maikučių, šokam į auto ir dumiam Prancūzijos link. Kas keliasdešimt kilometrų priversti stabtelėti ir  arba  turime pasimti  bilietėlį arba susimokėti už kelius. Tai tikrai pradeda erzinti. Kai kur užtenka ir 3 eurų, kai kur reikia ir 20, kol pagaliau privažiuojame Frejus tunelį ir nuo  1 mūsų auto nurauna 53 eurus. Gerai, kad gryžtame per mažiau kaip 7 paras, o tai reikėtų pakloti dar daugiau.  Taigi už tunelį +  kelius  visai kelionei pirmyn-atgal viso sumokame apie 140 eurų. Tikrai nemažai.  Skubame pasiekti apartamentus, nes atsipūtę prancūzai tikrai nepersidirba – registratūra dirba tik nuo 17 iki 20 val. Be to viešbučio vaučeryje parašyta, kad jei atvykstate po 18 val. privalote (MUST) perspėti  apie tai registratūrą.  Užsipirkę maisto Bourg Saint Maurice  dar spėjame iki registratūros darbo pabaigos.  Nesusitarus kur pasiimti raktus ir pavėlavus tikrai į apartamentus nepatektum.  Visur kodinės spynos,  nej įeisi , nei ką prisišauksi.

     Apartamentai tikrai puikūs, gerai įrengti: natūralaus medžio baldai, virtuvė su visais reikalingais įrankiais ir technika.  Deja laiku nesusisgribom patikrinti ar pakanka rankšluoščių ir lovų užvalkalų. Tai pastebim tik po 20 val., kai registratūroje jau tamsu. Ką gi pirma naktis kai kam su neapvilkta patalyne. Kitą rytą gauname trūkstamą patalynę ir rankšluosčius. Registratūros mergina  nė kiek nenustebo, kad mums jų trūko. „Nėra, OK duosim“ . Tarytum taip ir turėtų būti.

 Taigi mes Paradiski zonoje. Kaip skelbia jų reklamos:  „Wlecome to Paradise“ . 425 km slidinėjimo trasų – tiek pat kiek mes važiavome nuo Bergamo.  Sniego net ir mūsų Arc1600 pakankamai, galima dačiuožti iki pat viešbučio lifto, aukščiau kalnuose dar daugiau. Griebiam rezervuotas slides ir pirmyn į trasas. Beja apie slides. Rezervavus internetu slidės+ batai nuoma 6 dienoms – 49.50 euru (skiset.com). Vienam asmeniui nebuvom rezervavę – vietoje paprašė 159 eurų.  Bandėm tartis, kad padarytų internetinę kainą, deja nepavyko. Kadangi nemaža dalis mūsų grupės pirmą kartą kalnuose ir patirtis tik 1,5 val. Mortos kalne, tai pirma diena praeina mokinant „čainikus“ slidinėjimo pradžiamokslio prie tam skirto Combettes krėslinio keltuvo, kuris šeštadienį ir sekmadienį nemokamas. Tai tikrai puikus dalykas pradedantiesiems, jei atvykstama šeštadienį.  Vykstant skirtingo lygio slidinininkams iškyla dilema kokius ski pass‘us pirkti. Pasirinkimas tikrai platus. Galima pirkti 200km. zonai (245 eu), 200km + 1 diena visai 425km. zonai (265 eu), visai 425 zonai (285 eu), galima pirkti vienkartinius pakilimus Combettes keltuvui po 4,5 eu., yra ir šeimyniniai pasai.  Beja šeimyniniai tai nereiškia kad vienai šeimai. Tiesiog turi būti 2 suauge ir du vaikai, tada visi 4 slidinėja už vaikų kainą. Ant ski pass‘o pavardės nerašo, nesuprasi ir ar jis suaugusio ar vaiko – aišku kol nepatikrins aparatu. Tikrai patariu nesinaudoti vaikišku bilietu suaugusiam. Matėm kaip patikrina ir mažiausiai ką padaro, tai atima ski pass‘ą.  Vaikui iki 6 metų pasas nemokamas ir tikrai nebandykite pasinaudoti juo suaugęs, nes tikrai jie iš tolo pamato, kad praėjo žmogus su vaiku iki 6m.  Perkant 6 dienų bet kurį slidiinėjimo pass‘ą – kelionė funikulieriumi  į Bourg Saint Maurice nemokama (įprasta kaina 12 eu. su gryžimu) + nemokamas baseinas Bourg Saint Maurice mieste.

        Visa Les Arcs zona idealiai pritaikyta pradedantiesiems slidinininkams. Tikrai super daug mėlynų trasų, kurios tarpusavyje susisiekia. Jau trečią dieną visi „čainikai“ buvo pakelti iki aukščiausio Les Arcs taško - Aiguille Rouge,  3226m. aukštį.  Tikrai pasitaikė saulėta ir šilta diena. Deja nuo pat viršaus eina gan stačios  juoda arba raudona trasos, tad „čainikai“  dar nesiryžo išbandyti savo galimybių.  Teko nusileisti vienu keltuvu, nuo kurio jau atsiveria mėlynų trasų jūra. Greitai pramokę vaikai pamėgo „Snow Park“ zoną su tramplynukiais ir aišku oro pagalve. Net ir mūsų 4m. mažiausiasis po pusdienio slidinėjimo mokyklėlėje be vargo čiuožė mėlynomis trasomis savistoviai. Gaila, kad ne kovo mėnuo – būtų galima išbandyti pračiuožimą vandens baseinu. Deja dabar sausis, šalta, tad baseinas neveikia. Lyginant pačių keltuvų kokybę, tai prancūzai čia tikrai nežiba. Nemažai dar senų, lėtų krėslinių keltuvų i ir naujesni dažnai be gaubtų nuo sniego ir vėjo. Paskutinės 3 dienos pasitaikė tikrai nešiltos (rytais viršuje rodė -17) , vėjuotos, su sniegu. Gaubtai tikrai labai pagelbėtų. Kadangi turėjome Paradiski Discovery pasus (galima vieną dieną naudoti visai 425 km. zonai) tai penktą dieną patraukėme bandyti La Plagne zonos. Vanoise Express keltuvu  talpinančiu  200 žmonių, kuris atrodo tikrai moderniai ir įspūdingai, ypač kai pasiekia slėnio vidurį ir kabo apie 400m. virš žemės, o slidininkai keltuve stovi dviem aukštais greitai perkelia i gretimą La Plagne zoną su 200km. slidinėjimo trasų. Pradžioje buvo minčių keltis i La Plagne su visais „čainikais“, bet paskui pagalvojau, kad gal pirma pačiam išbandyti, o paskui jau visi. Ir tikrai nesigailiu savo sprendimu. Žemėlapyje pažymėta tikrai nemažai mėlynų trasų, tad norėjome jas išbandyti, tačiau likome nesupratę tokiu žymėjimu. Mėlynos trasos vietomis tikrai buvo panašios net ne į raudonas, bet juodas trasas. Tuo labau, kad ant stačiųjų vietų kai kur buvo ledo ruožų tad matėme ne vieną prisitrenkusį slidininką,tad savo „čainikams“ keliavimą i La Plagne zoną nusprendėme atidėti kitam kartui.

      Mėgautis „apres ski“ malonumais daug negalėjome dėl tikrai nemažų kainų kalnų restoranėliuose. Tiek 0,5l. Coca-Cola buteliukas, tiek kava, arbata kainuoja 5 eurus. Alus nuo 6 eurų, sriuba  - 7. Antri patiekalai nuo  12 eurų. Tad dažniausiai leisdavomės nemokamu (turint 6 dienų ski pass‘ą) funikulieriumi iki Bourg Saint Maurice, bėgdavome iki artimiausio Lidl prekybcentrio ir tikrai nevaržydami savęs prisipirkdavome pilnus maišus. Tuo labiau, kad viena iš mūsų mažiausiai slidinėjančių moteriškių tikrai puikiai gamindavo ir jaustis nepavalgius nebuvo galimybių. Maistas prekybcentryje tikrai ne brangesnis nei Lietuvoje. Susumavę visas išlaidas,  sukalkuliavome kad maistui su alum ir vynu išleista 230 eurų.  Tikrai nedaug, nors valgėme tikrai sočiai ir dar išvykstant teko kai ką išmesti.

    Paskutinė slidinėjimo diena kuo toliau, tuo labiau kėlė didesnį nerimą, nes nedidelis snyguriavimas pradėjo virsti į rimtėsnį snigimą. Viskas būtų buvę dar pakenčiama, jei su auto būtu viskas OK. Deja italai nepasivargino uždėti žieminių padangų. Ką ten žieminių – nors univesalias būtų uždėję. Kad ir kaip ieškojome,  jokio M+S užrašo neradome ir protektorius visiškai nerodė jokių  universalumo požymių.  Ir tai dar ne viskas. Italai nepasivargino įdėti ir užsakytų grandinių, o mes skubėdami išvažiuoti iš oro uosto pamiršome pasitikrinti ar jos yra. Žinau ką reiškia kai kalnuose pradeda snigti. Per valandą keliai gali būti nepravažiuojami be grandinių, tuo labiau, kad padangos pas mus vasarinės, o mums reikės naktį nusileisti nuo 1,6 km. kalno. Taigi stebim situaciją. Dar iki 17 val. snigimas nedidelis, tad nusprendžiam paskutinį kartą apsilankyti viešbučio baseinėlyje kurį labai pamėgo mūsų vaikai. O ir mums tai labai geras būdas atpalaiduoti kojas po intensyvaus slidinėjimo. Išėjus iš baseino supratau, kad delsti nebėra ko. Reikia kuo greičiau pakuotis ir leistis žemyn dabar, (nors buvo suplanuota apie 23 val.)  kol dar įmanoma, nes snigimas vis stiprėja.  Taigi jau 20 val. mes prie auto ir įsitikiname ką reiškia snigimas kalnuose. Dar 17 val. buvęs visiškai nuvalytas auto jau buvo padengtas apie 12 cm sluoksniu ir snigimas vis stiprėjo.  Nusileidimas į Bourg Saint Maurice virto tikru košmaru ir nervų tampymu. Menkiausias stabdžių paspaudimas akimirksniu blokuodavo ratus, kėsindavosi auto nustumti nuo kelio,  tad teko naudoti vien bėgius lėtinant auto.Nusileidimas realiai vyko antru bėgiu ir 20-30 km/h greičiu.  Viltis , kad nusileidus i Bourg Saint Maurice viskas pasibaigs, nepasitvirtino. Visą  mūsų buvimo savaitę plikas miestelis dabar  buvo baltas, padengtas šlapiu sniegu ir snigo toliau.  Taigi visas kelias iki pat Frejus tunelio buvo gana sudėtingas, laimei pavyko jį įveikti sėkmingai.  Kitoje Frejus pusėje kaip kitoje planetoje – jokių snigimo požymių, tad lengviau atsidusus galėjome ramiai pasiekti Bergamo. Tai va toks finalinis mūsų slidinėjimo kelionės akordas.

Kiti blogai: