Išsamiau apie kalnų slidinėjimą sužinoti ir jo išmokti norintiems skaitytojams išleista mokomoji knyga „Kalnų slidinėjimas“ bandys užpildyti šio pobūdžio metodinės medžiagos lietuvių kalba stoką.
Slidinėjimo sezonui įsibėgėjant, draudikai gauna vis daugiau pranešimų apie nelaimingus atsitikimus kalnuose. Tradiciškai sausio pabaiga ir vasario pradžia pasižymi tokių pranešimų antplūdžiu, o kiekvienas naujas slidinėjimo sezonas – didesnėmis slidininkų žalomis.
Kalnų slidinėjimo sporte, kaip ir gyvenime, kartais ateina akimirka, kai trūks plyš norisi ištrūkti iš kasdienybės rėmų. Ir tuomet slidininkas arba snieglentininkas atsistoja prie vieno iš „juodųjų“ šlaitų pradžios ir desperatiškas širdies plakimas nuspalvina pilką kasdienybės monotoniškumą visomis vaivorykštės spalvomis.
Kasmet vis daugiau slidinėjimo trasose nukentėjusių žmonių sulaukiantys traumatologai pastebi, kad medikų pagalbos prireikia ne tik slidinėjimo naujokams, bet ir pervertinantiems savo jėgas nutrūktgalviams.
Kai kurie žmonės rudenį ir žiemą atrodo pastebimai džiugesni - dingsta vasarą juos kamavusi apatija, veiduose nebematyti pasiklydusių žvilgsnių. Orams vis labiau vėstant, guvūs ir žvalūs jie laksto po sporto prekių parduotuves, dienomis neatsitraukia nuo interneto, o naktimis neišeina iš sandėliukų, kur girdisi mįslingas šiurenimas.
Praeitą savaitgalį Alpėse pradėjo veikti dar daugiau kalnų slidinėjimo kurortų. Dalis jų pradėjo dirbti anksčiau, nei buvo tikėtasi, dėl praeitą savaitę gausiai iškritusio sniego.
Slidininkas su ant šalmo sumontuota vaizdo kamera patenka į sniego griūtį ir po keturių su puse minučių yra išgelbėjamas. Įdomiausia prasideda maždaug po minutės.
Tarptautinė slidinėjimo federacija (FIS) paskelbė tyrimo rezultatus, gautus su nauja elektronine ISS - Injury Surveillance System sistema, kuri skirta nustatyti ir padėti pašalinti priežastis, kurios dažniausiai sukelia kalnų slidžių, slidinėjimo lenktynių, šuolių nuo tramplino, dvikovės, akrobatinio slidinėjimo ir snieglenčių sporto elito traumas.
Gali būti, kad klimato pokyčiai Austrijos Alpėse nėra jau tokie baisūs. Daugumai Alpių kalnų slidinėjimo kurortų reto sniego perspektyva klimato atšilimo sąlygoms tampa stimulu kurti naujus pardavimų skatinimo ir turistų pritraukimo būdus.
Pagal praeitą žiemą atliktos ir paskelbtos National Ski Areas Association (NSAA) apklausos duomenis paaiškėjo, kad 28 procentai kalnų slidinėjimo kurortų lankytojų slidinėjo su snieglente, o tai yra vienu procentu mažiau palyginti su prieš tai buvusiais metais.